2026 m. liepos 13 d. Paryžiuje susitikę «Norinčiųjų koalicijos» nariai dar kartą patvirtino, kad ilgalaikis Ukrainos ir viso Euroatlantinio regiono saugumas priklauso nuo sąjungininkų bei partnerių gebėjimo veikti kartu. Vienas svarbiausių susitikimo rezultatų – patvirtintas Daugianacionalinių pajėgų Ukrainai (Multinational Force for Ukraine, MNF-U) pasirengimas veikti ir planuojamos būsimos pratybos, skirtos patikrinti jų gebėjimą vykdyti užduotis daugianacionalinėje aplinkoje.
Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigadai – LITPOLUKRBRIG – šios temos yra ypač artimos. Bendras planavimas, sąveikumas, suderintos procedūros ir gebėjimas sujungti skirtingų valstybių karinę patirtį yra principai, kuriais grindžiama kasdienė brigados veikla.
Daugianacionalinės pajėgos – pasirengimas ateities saugumo užduotims
Liepos 13 d. Paryžiuje įvykusiame «Norinčiųjų koalicijos» susitikime dalyvavo maždaug 40 valstybių atstovai. Susitikime buvo aptartos tolesnės karinės paramos Ukrainai, oro ir priešraketinės gynybos, ilgalaikių saugumo garantijų ir būsimų daugianacionalinių pajėgų užduotys.
Koalicijos bendrapirmininkių pareiškime patvirtinta, kad Multinational Force for Ukraine yra pasirengusios veikti. Numatyta, kad, Ukrainos prašymu ir įsigaliojus patikimam karo veiksmų nutraukimui, šios pajėgos galėtų padėti atkurti Ukrainos karinius pajėgumus ir prisidėti prie saugumo užtikrinimo sausumoje, ore ir jūroje.
Artimiausiais mėnesiais taip pat planuojamos pratybos, kuriomis bus siekiama praktiškai pademonstruoti MNF-U gebėjimą veikti ir dislokuotis pasibaigus aktyviems karo veiksmams.
Tai svarbus žingsnis nuo politinio koordinavimo prie praktinio karinio pasirengimo.
Bendras planavimas – bendro veikimo pagrindas
Daugianacionalinės pajėgos tampa veiksmingos tik tada, kai skirtingų valstybių kariai ir štabai geba vienodai suprasti situaciją, planuoti operacijas pagal suderintas procedūras ir koordinuoti veiksmus realiu laiku.
Tam būtina bendra operacinė kalba, suderinti vadovavimo ir valdymo procesai, patikimas informacijos apsikeitimas, logistinis suderinamumas ir tarpusavio pasitikėjimas.
Būtent šie elementai nuolat stiprinami LITPOLUKRBRIG.
Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos karininkai kartu dalyvauja štabo rengime, planavimo procesuose ir daugianacionalinėse pratybose. Tokia aplinka leidžia praktiškai išbandyti, kaip skirtingos nacionalinės procedūros gali būti sujungtos į vieningą veikimo sistemą.
LITPOLUKRBRIG nėra MNF-U dalis, tačiau brigados kasdienė patirtis aiškiai parodo daugianacionalinio rengimo vertę: bendras pasirengimas turi prasidėti gerokai anksčiau, nei atsiranda būtinybė kartu vykdyti realias užduotis.
Parama Ukrainai ir Euroatlantinio saugumo stiprinimas
Paryžiaus susitikimo dalyviai taip pat susitarė didinti oro gynybos sistemų, perėmimo raketų ir tolimojo nuotolio pajėgumų tiekimą Ukrainai. Koalicija pabrėžė, kad Ukrainos gebėjimas apsiginti yra tiesiogiai susijęs su būsima Euroatlantinio regiono kolektyvine saugumo sistema.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, dalyvavęs susitikime, dar kartą pabrėžė, kad stipri parama Ukrainai išlieka vienu svarbiausių Aljanso prioritetų.
Po NATO viršūnių susitikimo Ankaroje sąjungininkai patvirtino ketinimą 2026 m. suteikti Ukrainai apie 70 mlrd. eurų karinės įrangos, paramos ir mokymų, o 2027 m. skirti ne mažesnę sumą. NATO taip pat paragino toliau stiprinti Ukrainos oro ir priešraketinę gynybą bei gilinti bendradarbiavimą su Ukrainos gynybos pramone.
Šie sprendimai rodo, kad šiuolaikinė parama apima ne tik ginkluotės tiekimą.
Ne mažiau svarbūs tampa mokymai, bendras planavimas, patirties mainai ir gebėjimas skirtingų šalių pajėgoms veikti kaip viena komanda.
Nuo nacionalinės patirties iki bendro pajėgumo
Kiekviena valstybė į daugianacionalinį bendradarbiavimą atsineša skirtingą patirtį.
Lietuva ir Lenkija turi NATO kolektyvinės gynybos planavimo ir rytinio flango stiprinimo patirties. Ukraina turi unikalią šiuolaikinio didelio intensyvumo karo patirtį, kurią partneriai vis aktyviau integruoja į mokymo ir planavimo procesus.
Koalicijos nariai Paryžiuje taip pat susitarė sistemingiau dalytis išmoktomis pamokomis, žvalgybos informacija ir plėtoti bendrus operacinius metodus.
Tokio pobūdžio patirties integravimas yra viena svarbiausių daugianacionalinio pasirengimo sąlygų.
LITPOLUKRBRIG aplinkoje Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos kariai turi galimybę būtent taip ir dirbti – derinti skirtingą nacionalinę patirtį, tobulinti bendrus procesus ir stiprinti profesionalius ryšius.
Liepos 13-osios sprendimai Paryžiuje dar kartą parodė, kad daugianacionalinis pasirengimas tampa vis svarbesne būsimos Europos saugumo architektūros dalimi.
Pajėgų parengimas, bendros pratybos ir operacinio planavimo procesai turi prasidėti dar prieš realų poreikį dislokuoti pajėgas.
Būtent todėl daugianacionalinės karinės struktūros ir bendro rengimo platformos turi ilgalaikę reikšmę.
LITPOLUKRBRIG patirtis rodo, kad sąveikumas nėra vien techninis terminas. Jis kuriamas kasdien – per bendras užduotis, planavimo procesus, mokymus, profesinius mainus ir tarpusavio pasitikėjimą.
Kai skirtingų valstybių kariai mokosi planuoti ir veikti kartu, politinis bendradarbiavimas virsta realiu kariniu pasirengimu.
Comments are closed