2026 m. liepos 17 d. Europoje žengti du svarbūs žingsniai stiprinant bepiločių sistemų ir kovos su jomis pajėgumus. Kyjive oficialiai pradėjo veikti ES ir Ukrainos dronų aljansas, o Lenkijos gynybos ministerija paskelbė apie bepiločių oro platformų, skirtų priešo oro taikiniams ir dronams naikinti, bandymų iniciatyvą. Šie sprendimai atspindi platesnius pokyčius šiuolaikiniame mūšio lauke, kuriame bepiločių sistemų naudojimas ir gebėjimas jas neutralizuoti tampa vienu svarbiausių karinio pasirengimo elementų.
Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigadai – LITPOLUKRBRIG – ši raida yra ypač aktuali. Šiuolaikinės technologijos keičia ne tik ginkluotę, bet ir operacijų planavimą, vadovavimo procesus, pajėgų apsaugą bei daugianacionalinių vienetų rengimą.
ES ir Ukraina vienija dronų pajėgumus
Liepos 17 d. Kyjive vykusiame trečiajame ES ir Ukrainos gynybos pramonės forume Europos Komisija oficialiai paskelbė apie EU–Ukraine Drone Alliance veiklos pradžią.
Naujoji iniciatyva skirta glaudesniam Europos Sąjungos ir Ukrainos bendradarbiavimui kuriant, gaminant ir naudojant bepiločius orlaivius bei sistemas, skirtas priešiškiems dronams neutralizuoti. Aljansas jungia gynybos pramonės įmones, startuolius, mokslinių tyrimų organizacijas, ginkluotųjų pajėgų atstovus ir galutinius technologijų naudotojus iš ES valstybių bei Ukrainos.
Pirmąją aljanso grupę sudaro 18 steigėjų, atrinktų iš Europos ir Ukrainos dronų bei antidroninių technologijų ekosistemos. Jiems numatyta galimybė prisidėti formuojant tolesnes aljanso veiklos kryptis ir prioritetus.
Tokio bendradarbiavimo tikslas – ne tik kurti atskiras technologijas, bet ir greičiau perkelti praktinę mūšio lauko patirtį į naujus sprendimus.
Ukrainos patirtis keičia Europos gynybą
Karas Ukrainoje parodė, kad bepiločiai orlaiviai tapo viena universaliausių šiuolaikinio mūšio priemonių.
Jie naudojami žvalgybai, stebėjimui, artilerijos ugnies koregavimui, logistinei paramai ir smūgiams. Tuo pat metu didėjantis dronų skaičius verčia kariuomenes sparčiai kurti naujus jų aptikimo, sekimo ir neutralizavimo būdus.
Todėl dronų technologijų vystymas nebegali būti atskirtas nuo kovos su bepiločiais orlaiviais pajėgumų.
Europos Komisija, kurdama ES ir Ukrainos dronų aljansą, būtent dronus ir antidronines sistemas įvardija kaip vieną prioritetinių Europos gynybos pajėgumų sričių. Anksčiau patvirtintame «Defence Readiness Roadmap 2030» taip pat pabrėžtas poreikis šiuos pajėgumus stiprinti koordinuotai visos Europos mastu.
Ukrainos turima praktinė patirtis leidžia Europos partneriams geriau suprasti, kokie sprendimai realiai veikia sparčiai besikeičiančioje operacinėje aplinkoje.
Lenkija ieško naujų priemonių kovai su dronais
Tą pačią liepos 17-osios dieną Lenkijos gynybos ministerijos Bepiločių ginkluotės sistemų pajėgų inspekcija paskelbė kvietimą teikti sprendimus bepiločių oro platformų bandymams.
Ieškomos sistemos turi būti pritaikytos oro taikiniams naikinti, visų pirma priešo bepiločiams orlaiviams, naudojamiems žvalgybai ir stebėjimui, taip pat bepiločių platformų pagrindu veikiančioms oro puolimo priemonėms.
Gamintojai ir technologijų kūrėjai pasiūlymus bandymams galėjo pateikti iki liepos 31 dienos.
Ši iniciatyva yra platesnės Lenkijos bepiločių sistemų pajėgumų plėtros dalis. 2026 m. Varšuva jau vykdė bepiločių orlaivių, sausumos platformų ir kovos su dronais priemonių bandymus, plėtojo specializuotas bepiločių sistemų struktūras ir bendradarbiavimą su NATO.
Lenkijos gynybos ministerija taip pat ne kartą pabrėžė, kad būtent Ukrainos karo patirtis parodė kritinę bepiločių sistemų reikšmę šiuolaikiniame mūšio lauke.
Nuo drono iki integruotos gynybos sistemos
Tačiau vien naujos technologijos savaime nesukuria karinio pajėgumo.
Dronas arba jo neutralizavimo priemonė turi būti integruoti į bendrą vadovavimo ir valdymo sistemą. Reikia užtikrinti informacijos perdavimą, taikinių identifikavimą, ryšį tarp skirtingų vienetų ir aiškias sprendimų priėmimo procedūras.
Ypač svarbus tampa klausimas, kaip bepiločių sistemų informacija perduodama štabui ir kaip ji naudojama planuojant operaciją.
Tas pats galioja ir kovai su dronais. Priešo bepiločio aptikimas yra tik pirmasis etapas. Toliau reikia įvertinti grėsmę, pasirinkti tinkamą atsako priemonę ir koordinuoti veiksmus taip, kad būtų apsaugoti savi vienetai bei infrastruktūra.
Todėl bepiločių sistemų revoliucija kartu tampa ir vadovavimo, planavimo bei sąveikumo iššūkiu.
Daugianacionalinis rengimas turi keistis kartu su grėsmėmis
LITPOLUKRBRIG nėra dronų technologijų kūrimo ar ginkluotės įsigijimo struktūra. Tačiau brigados užduotis – stiprinti Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos karių gebėjimą veikti kartu – tiesiogiai susijusi su tuo, kaip naujos technologijos integruojamos į karinį planavimą ir rengimą.
Daugianacionaliniame štabe būtina vienodai suprasti ne tik NATO procedūras, bet ir naujas mūšio lauko realijas.
Bepiločių sistemų informacija gali turėti tiesioginės įtakos žvalgybos vertinimui, pajėgų išdėstymui, logistikai, manevrui, ugnies paramai ir pajėgų apsaugai.
Todėl šiuolaikinio štabo karininkas turi gebėti vertinti dronų keliamas galimybes ir grėsmes kaip bendros operacinės situacijos dalį.
Trijų valstybių patirtis – bendram pasirengimui
LITPOLUKRBRIG formatas suteikia galimybę sujungti skirtingą trijų valstybių patirtį.
Ukraina į daugianacionalinę aplinką atneša tiesioginę patirtį iš mūšio lauko, kuriame bepiločių sistemų taktika ir kovos su jomis metodai keičiasi itin sparčiai.
Lenkija aktyviai investuoja į nacionalinį bepiločių sistemų potencialą, plėtoja specializuotas struktūras ir bando naujus techninius sprendimus.
Lietuva savo ruožtu stiprina nacionalinius bepiločių ir antidroninius pajėgumus bei integruoja šią sritį į bendrą NATO rytinio flango gynybos sistemą.
Tokių skirtingų patirčių derinimas daugianacionalinėje aplinkoje leidžia ne tik mokytis vieniems iš kitų, bet ir geriau pasirengti bendroms operacijoms.
Technologijos keičiasi – sąveikumo principas išlieka
Liepos 17-osios iniciatyvos Kyjive ir Varšuvoje rodo bendrą tendenciją: Europa vis sparčiau pereina nuo atskirų bepiločių sistemų projektų prie integruoto dronų ir kovos su dronais pajėgumo kūrimo.
Ukrainos praktinė patirtis, Europos technologinis potencialas ir nacionalinės iniciatyvos tampa vienos platesnės gynybos sistemos dalimis.
Tačiau net ir pažangiausia technologija yra veiksminga tik tada, kai ją naudojantys kariai, vienetai ir štabai geba koordinuoti savo veiksmus.
Būtent todėl technologinis vystymasis ir daugianacionalinis rengimas turi vykti kartu.
Naujos grėsmės reikalauja naujų sprendimų. Gebėjimas veikti kartu paverčia šiuos sprendimus realiu kariniu pajėgumu.
Trys valstybės – viena vizija.
Comments are closed