Kritinės infrastruktūros apsauga tampa vis svarbesne šiuolaikinio saugumo dalimi. Nuo liepos 19 d. Lietuvos kariuomenė toliau prisideda prie strategiškai svarbių energetikos objektų apsaugos, tarp jų – Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties «LitPol Link». LITPOLUKRBRIG požiūriu tokie sprendimai primena, kad regiono atsparumas priklauso ne tik nuo karinių pajėgų, bet ir nuo gebėjimo apsaugoti infrastruktūrą, kuri užtikrina valstybių veikimą krizės metu.
Kritinės infrastruktūros apsauga – nacionalinio saugumo dalis
Lietuvos krašto apsaugos ministro sprendimu kariuomenės parama stiprinant svarbiausių šalies infrastruktūros objektų apsaugą numatyta laikotarpiui nuo liepos 19 d. iki rugpjūčio 19 d.
Apsaugos priemonės apima Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę, transformatorių pastotę Alytaus rajone ir «LitPol Link» elektros jungties su Lenkija skirstyklą Alytuje. Šioms užduotims gali būti skiriamas iki 30 karių vienetas su transportu, taip pat laivas arba kateris su įgula.
Tokių objektų apsauga yra svarbi ne vien energetikos sektoriui. Jų veikimas tiesiogiai susijęs su valstybės institucijų, ginkluotųjų pajėgų, transporto, ryšių sistemų ir visuomenės gebėjimu funkcionuoti krizių metu.
Todėl šiuolaikinėje saugumo aplinkoje energetinės infrastruktūros atsparumas tampa neatsiejama bendro nacionalinio pasirengimo dalimi.
«LitPol Link» – daugiau nei elektros jungtis
«LitPol Link» turi ypatingą reikšmę Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimui.
400 kV elektros linija jungia Alytaus pastotę Lietuvoje ir Ełk Bis pastotę Lenkijoje. Būtent ši jungtis tapo viena svarbiausių grandžių 2025 m. Baltijos valstybėms sinchronizuojant savo elektros sistemas su kontinentinės Europos tinklais.
Po sinchronizacijos «LitPol Link» pirmiausia naudojama Baltijos elektros sistemos stabilumui ir patikimumui užtikrinti. 2026 m. taip pat pradėtos įgyvendinti priemonės, leidžiančios didinti elektros prekybos pajėgumus tarp Lietuvos ir Lenkijos. Lietuvos energetikos ministerija šį procesą tiesiogiai sieja su energetinės nepriklausomybės ir regioninio saugumo stiprinimu.
Taigi šios infrastruktūros apsauga turi ne tik nacionalinę, bet ir tarpvalstybinę reikšmę.
Pažeidus tokio pobūdžio jungtį, pasekmės galėtų būti jaučiamos ne vien vienoje valstybėje. Todėl jos saugumas tampa bendro regioninio atsparumo klausimu.
Kariuomenės vaidmuo – parama civilinėms institucijoms
Kariuomenės įsitraukimas į kritinės infrastruktūros apsaugą nereiškia, kad energetikos objektai tampa kariniais objektais.
Tai yra platesnio valstybės atsparumo modelio dalis, kai skirtingos institucijos krizės arba padidėjusios rizikos sąlygomis sujungia savo pajėgumus.
Lietuvos kariuomenė jau yra treniravusis vykdyti strateginių objektų apsaugos užduotis. Pavyzdžiui, 2025 m. Elektrėnų elektrinės teritorijoje vykusiuose mokymuose buvo treniruojama objekto apsauga, kontrolės punktų veikla ir reagavimas į galimas grėsmes. Tokios treniruotės padeda kariams pasirengti užduotims, kurioms būtinas glaudus bendradarbiavimas su civilinėmis institucijomis.
Šiuolaikinės grėsmės taip pat reikalauja atsižvelgti į bepiločius orlaivius, kibernetines atakas, sabotažo riziką ir bandymus sutrikdyti energetikos, ryšių ar transporto sistemas.
Todėl kritinės infrastruktūros apsauga tampa kompleksine užduotimi.
Regioninis atsparumas prasideda nuo bendradarbiavimo
LITPOLUKRBRIG nėra atsakinga už «LitPol Link» ar kitų energetikos objektų apsaugą. Tačiau kritinės infrastruktūros saugumo principai glaudžiai susiję su platesne daugianacionalinio pasirengimo logika.
Karinės pajėgos negali veikti izoliuotai nuo civilinės infrastruktūros.
Patikimas elektros energijos tiekimas, ryšiai, transporto koridoriai ir logistikos sistemos yra būtini tiek kasdieniam valstybės gyvenimui, tiek pajėgų priėmimui, judėjimui ir aprūpinimui krizės ar kolektyvinės gynybos operacijų metu.
Todėl Lietuvos ir Lenkijos infrastruktūros jungtys turi dvigubą reikšmę – jos palaiko ekonomiką taikos metu ir kartu stiprina regiono gebėjimą išlikti funkcionaliam krizės sąlygomis.
Būtent tokia tarpusavio priklausomybė paverčia nacionalinį atsparumą bendru regioniniu interesu.
Nuo energetinio saugumo iki bendro pasirengimo
Lietuva ir Lenkija yra ne tik kaimynės, bet ir NATO sąjungininkės, kurių infrastruktūra, saugumo planavimas ir gynybos interesai yra glaudžiai susiję.
«LitPol Link» yra vienas aiškiausių tokio ryšio pavyzdžių.
Ji sujungia dviejų valstybių energetikos sistemas ir kartu yra dalis infrastruktūros, leidusios Baltijos šalims galutinai integruotis į kontinentinės Europos elektros sistemą. Lietuvos energetikos institucijos šią sinchronizaciją įvardija kaip nacionalinio saugumo projektą.
Šiandien infrastruktūros atsparumas, daugianacionalinė karinė parengtis ir kolektyvinė gynyba vis dažniau vertinami kaip tarpusavyje susijusios vienos saugumo sistemos dalys.
LITPOLUKRBRIG kasdienė patirtis taip pat grindžiama šia logika – skirtingų valstybių pajėgumai tampa stipresni, kai jie yra koordinuojami ir gali veikti kartu.
Regioninis saugumas prasideda ne tik nuo pasirengusių karių. Jis prasideda ir nuo infrastruktūros, kuria galima pasikliauti.
Atsparumas kuriamas kartu.
Comments are closed