Šiuolaikinė saugumo aplinka reikalauja ne tik modernios ginkluotės, bet ir gebėjimo veikti kartu, greitai keistis informacija, prisitaikyti prie naujų technologinių grėsmių ir nuolat tobulinti karių rengimą. Lietuva, Lenkija ir Ukraina skirtingomis kryptimis stiprina savo gynybinius pajėgumus, tačiau visų trijų valstybių pastangas vienija bendras tikslas – didinti pasirengimą, sąveikumą ir atsparumą šiuolaikinėms grėsmėms.
Pastarųjų metų įvykiai dar kartą parodė, kad šiuolaikinė gynyba apima daug daugiau nei tradicinį kariuomenės pasirengimą. Teritorinės gynybos vienetų rengimas, mechanizuotų pajėgų sąveika, oro erdvės apsauga, bepiločių sistemų panaudojimas, ryšių saugumas ir kibernetinė gynyba tampa vienos bendros saugumo sistemos elementais.
Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos bendradarbiavimas šiame kontekste įgyja ypatingą reikšmę. Skirtinga nacionalinė patirtis, kariuomenių rengimo metodai ir praktinės pamokos leidžia stiprinti ne tik atskirų valstybių, bet ir viso regiono atsparumą.
Lietuvos kariai stiprina sąveikumą su Latvijos teritorinės gynybos pajėgomis
Rugpjūčio 8-9 d. Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) kariai dalyvauja Latvijos teritorinės gynybos pajėgų organizuojamose taktinėse pratybose Jekabpilio regione.
Pratybose dalyvauja Lietuvos KASP 5-osios rinktinės 506-osios pėstininkų kuopos savanoriai; kartu su Latvijos «Zemessardze» (Nacionalinės gvardijos) 56-ojo bataliono kariais jie atlieka įvairias taktines užduotis.
Lietuvos kariai turi galimybę treniruotis naudodamiesi šarvuotaisiais transporteriais «Patria», kurie naudojami Latvijos kariuomenėje. Tai leidžia personalui susipažinti su sąjungininkų naudojama technika ir įvertinti jos pritaikymą daliniui vykdant užduotis kaip motorizuotajam vienetui.
Pratybų metu kariai treniruojasi patruliuoti, įrengti mobiliuosius kontrolės postus, vykdyti taktines operacijas urbanizuotose vietovėse ir veikti motorizuotojo vieneto sudėtyje.
Didelis dėmesys skiriamas ne tik individualiam karių rengimui, bet ir informacijos perdavimui, veiksmų koordinavimui tarp skirtingų vienetų bei gebėjimui teikti paramą sąjungininkų pajėgoms.
Tokios pratybos turi ypatingą reikšmę Baltijos regionui. Lietuvos ir Latvijos karių gebėjimas veikti pagal bendras procedūras, naudoti skirtingą techniką ir greitai koordinuoti veiksmus krizės atveju didina viso regiono gynybinį atsparumą.
Teritorinės gynybos vienetai šiuolaikiniame saugumo kontekste atlieka vis svarbesnį vaidmenį. Jie gali būti naudojami kritinės infrastruktūros apsaugai, svarbių objektų gynybai, teritorijos kontrolei, reguliariųjų pajėgų paramai ir veiksmams sudėtingoje miesto ar miškingoje vietovėje.
Lenkija rengiasi vienam svarbiausių metų karinių renginių
Tuo tarpu Lenkijoje vyksta intensyvus pasirengimas 2026 m. Lenkijos ginkluotųjų pajėgų dienos renginiams, organizuojamiems su šūkiu «Polska SAFE – Bezpieczna Polska».
Šiandien Varšuvoje vyko didelio masto karinio parado repeticijos.
Vidurdienį surengta oro technikos repeticija virš Vyslos upės, o vėliau – naktinės pratybos (vykusios rugpjūčio 8-9 d. naktį), kurių metu sausumos pajėgos ir karinė technika judėjo Vyslos pakrantėmis.
Pasirengime dalyvavo įvairių Lenkijos kariuomenės rūšių vienetai. Į pratybas ir repeticijas buvo įtraukti sausumos pajėgų kariai, šarvuotoji technika, logistikos vienetai ir karo aviacija.
Tokio masto pasirengimas nėra vien ceremoninis elementas. Dideli karinių pajėgų judėjimai suteikia galimybę tikrinti karių, technikos, logistikos, transporto ir vadovavimo struktūrų sąveiką.
Kartu tai yra galimybė visuomenei parodyti kariuomenės modernizavimo rezultatus bei sąjungininkų tarpusavio bendradarbiavimą.
Svarbia 2026 m. Lenkijos kariuomenės dienos programos dalimi numatytas ir karinis jūrų paradas Gdynėje. Jame planuota pristatyti ne tik Lenkijos karinio jūrų laivyno pajėgumus, bet ir sąjungininkų dalyvavimą.
Tarp planuotų dalyvių buvo ir Lietuvos, Estijos bei Švedijos kariniai laivai.
Tai dar kartą parodo, kad Baltijos jūros saugumas tampa vis glaudžiau susijęs su kolektyviniais sąjungininkų veiksmais.
Ukraina pirmą kartą mini Ryšių ir kibernetinio saugumo pajėgų dieną
Rugpjūčio 8-oji Ukrainoje įgijo ir simbolinę reikšmę.
2026 m. rugpjūčio 6 d. Ukrainos prezidento dekretu rugpjūčio 8-oji buvo nustatyta kaip Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Ryšių ir kibernetinio saugumo pajėgų diena.
Šiuolaikiniame kare patikimas ryšys yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių pajėgų efektyvumą.
Vadavietės, žvalgybos padaliniai, artilerija, oro gynyba, bepiločių sistemų operatoriai ir manevriniai vienetai turi gebėti greitai ir saugiai keistis informacija.
Todėl ryšių infrastruktūros apsauga ir kibernetinis saugumas tampa neatsiejama mūšio lauko dalimi.
Rugpjūčio 8 d. Ukrainos prezidentas susitiko su šių pajėgų kariais ir įteikė valstybinius apdovanojimus.
Ypatingas dėmesys buvo skirtas kariams, užtikrinantiems stabilų ir apsaugotą ryšį fronto linijoje bei ginantiems informacines sistemas nuo kibernetinių atakų.
Šiuolaikinių operacijų patirtis rodo, kad ryšio sutrikdymas gali turėti tiesioginę įtaką vadovavimo sistemai, žvalgybos duomenų perdavimui, artilerijos ir bepiločių sistemų darbui.
Dėl šios priežasties apsaugotas ryšys, elektroninė kova ir kibernetinė gynyba šiandien yra lygiaverčiai tradicinėms kovinėms priemonėms.
Bepiločių sistemų pajėgos – nauja šiuolaikinio karo dimensija
Tą pačią dieną Ukrainos gynybos vadovybė daug dėmesio skyrė ir bepiločių sistemų pajėgoms.
Ukrainos gynybos ministerijos vadovybė lankėsi Bepiločių sistemų pajėgų, taip pat 3-iojo ir 19-ojo armijos korpusų bei korpuso «Azov» vadavietėse.
Susitikimų metu buvo aptarta operacinė padėtis, priešo veiksmų pobūdis, Ukrainos gynybos stabilumas ir kovinių vienetų poreikiai.
Didelis dėmesys buvo skirtas Ukrainos logistikos apsaugai bei priešo tiekimo sistemų trikdymui.
Bepiločiai orlaiviai šiandien naudojami ne tik žvalgybai. Jie atlieka smūgių, artilerijos koregavimo, logistikos kontrolės, elektroninės kovos ir net oro gynybos užduotis.
Todėl atskirų bepiločių sistemų vienetų kūrimas ir integravimas į bendrą kariuomenės struktūrą tampa vienu svarbiausių šiuolaikinių ginkluotųjų pajėgų raidos procesų.
Ukrainos patirtis šioje srityje yra ypač svarbi sąjungininkams, kurie analizuoja besikeičiantį mūšio lauką ir ieško būdų greitai pritaikyti naujas technologijas karių rengime.
Naktinė ataka pabrėžė integruotos oro gynybos svarbą
Naktį į rugpjūčio 8 d. Ukraina vėl susidūrė su didelio masto oro ataka. Atakai buvo naudojamos balistinės raketos, priešlėktuvinių sistemų raketos bei daugiau kaip 150 įvairių tipų bepiločių orlaivių. Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad didžioji dalis dronų buvo sunaikinta arba neutralizuota.
Atremiant ataką veikė ne viena sistema, o visas integruotas pajėgumų tinklas – aviacija, priešlėktuvinių raketų vienetai, elektroninės kovos priemonės, bepiločių sistemų pajėgos ir mobilios ugnies grupės.
Tai yra viena svarbiausių šiuolaikinio karo pamokų.
Vienos rūšies ginkluotė negali užtikrinti visiškos apsaugos nuo sudėtingų ir masinių oro atakų.
Efektyvi gynyba reikalauja daugiasluoksnio modelio: ankstyvojo perspėjimo sistemų, radarų, elektroninės kovos priemonių, mobiliosios oro gynybos, naikintuvų, raketinių sistemų ir greito keitimosi informacija.
Ypatingas iššūkis yra vadinamasis kaštų santykis. Santykinai nebrangiam bepiločiam orlaiviui naikinti ne visada racionalu naudoti brangią raketą.
Todėl vis daugiau kariuomenių investuoja į automatines patrankas, mobiliąsias ugnies grupes, elektroninės kovos sistemas ir bepiločius perėmėjus.
Skirtinga patirtis – bendras tikslas
Rugpjūčio 8-osios įvykiai Lietuvoje, Lenkijoje ir Ukrainoje atspindi skirtingas, tačiau tarpusavyje glaudžiai susijusias šiuolaikinės gynybos kryptis.
Lietuvos karių mokymai Latvijoje pabrėžia regioninio sąveikumo ir teritorinės gynybos svarbą.
Lenkijos plataus masto karinis pasirengimas parodo gebėjimą sutelkti skirtingų kariuomenės rūšių pajėgas ir demonstruoti augantį nacionalinį bei sąjungininkų potencialą.
Ukrainos patirtis rodo, kad šiuolaikinio karo sėkmė vis labiau priklauso nuo technologijų, atsparaus ryšio, bepiločių sistemų, oro gynybos ir gebėjimo greitai keistis informacija.
Šie elementai negali būti vertinami atskirai.
Tankai, artilerija ar pėstininkų vienetai šiandien turi veikti kartu su žvalgybos dronais, elektroninės kovos specialistais, kibernetinės gynybos padaliniais ir integruota vadovavimo sistema.
Todėl vienas svarbiausių uždavinių yra ne tik įsigyti modernią techniką, bet ir išmokyti skirtingus vienetus veikti kaip vieną sistemą.
LITPOLUKRBRIG – bendradarbiavimo ir sąveikumo platforma
Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigada – LITPOLUKRBRIG – įkūnija principą, kad saugumas stiprinamas per praktinį bendradarbiavimą.
Trijų valstybių karių rengimas, skirtingų nacionalinių patirčių derinimas ir bendrų procedūrų taikymas leidžia stiprinti tarpusavio sąveikumą.
Ukrainos karių sukaupta praktinė patirtis, Lenkijos augantys kariniai pajėgumai ir Lietuvos bei kitų Baltijos valstybių dėmesys kolektyvinei gynybai sudaro svarbų pagrindą tolesniam bendradarbiavimui.
Šiuolaikinės grėsmės nuolat keičiasi. Todėl keistis turi ir kariuomenės.
Bepiločiai orlaiviai, kibernetinės atakos, elektroninė kova, informacinių sistemų apsauga ir integruota oro gynyba šiandien yra tokia pat svarbi pasirengimo dalis kaip tradicinės sausumos operacijos.
Patirtis, įgyjama nacionalinėse ir tarptautinėse pratybose, leidžia sąjungininkams geriau suprasti vieniems kitų galimybes, stiprinti tarpusavio pasitikėjimą ir pasirengti veikti kartu.
Bendras rengimas kuria sąveikumą.
Sąveikumas kuria pasitikėjimą.
Pasitikėjimas stiprina bendrą saugumą.
Comments are closed