Šiuolaikinė saugumo aplinka Rytų Europoje reikalauja nuolatinio budrumo, gebėjimo greitai prisitaikyti prie besikeičiančių grėsmių ir glaudaus sąjungininkų bendradarbiavimo. Lietuva, Lenkija ir Ukraina nuosekliai stiprina savo gynybinius pajėgumus, ypatingą dėmesį skirdamos oro gynybai, kovai su bepiločiais orlaiviais, karių rengimui ir praktinės kovinės patirties panaudojimui.
Rugpjūčio 7-osios įvykiai dar kartą parodė, kad trijų LITPOLUKRBRIG valstybių saugumo interesai yra glaudžiai susiję. Nuo NATO oro policijos veiksmų Baltijos regione ir Lietuvos planų stiprinti oro gynybą iki Lenkijos karių tarptautinio rengimo bei Ukrainos sukauptos unikalios kovinės patirties – kiekvienas iš šių elementų prisideda prie bendro regiono atsparumo.
Lietuva stiprina oro gynybos ir kovos su bepiločiais orlaiviais pajėgumus
Rugpjūčio 7 d. Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas susitiko su Pietų Korėjos ambasadoriumi Lietuvoje Joyoung Jeon. Susitikimo metu didelis dėmesys buvo skirtas galimam bendradarbiavimui antidroninių sistemų ir mažosios oro gynybos srityse.
Lietuvai vertinant naujas oro gynybos sistemas, svarbi ne tik jų techninė kokybė ar kaina, bet ir galimybė reikiamas sistemas gauti per kuo trumpesnį laiką. Viena iš aptartų krypčių – Pietų Korėjos gynybos pramonės gaminamos 30–40 mm oro gynybos artilerijos sistemos.
Tokių sistemų aktualumas pastaraisiais metais gerokai išaugo. Šiuolaikiniame mūšio lauke bepiločiai orlaiviai naudojami žvalgybai, taikinių aptikimui, artilerijos ugnies koregavimui, logistinių objektų atakoms ir tiesioginiams smūgiams. Todėl gebėjimas aptikti ir neutralizuoti mažus, palyginti nebrangius oro taikinius tampa neatsiejama daugiasluoksnės oro gynybos dalimi.
Lietuvos ir Pietų Korėjos atstovų susitikime taip pat aptartos galimybės plėtoti pramoninį bendradarbiavimą bei ateityje organizuoti dalies gynybos produkcijos gamybą Lietuvoje. Tokia kryptis galėtų prisidėti ne tik prie nacionalinio saugumo, bet ir prie viso NATO rytinio flango gynybos pramonės pajėgumų stiprinimo.
NATO naikintuvai reagavo į Rusijos karinių orlaivių skrydžius
Tą pačią dieną Baltijos regiono oro erdvėje NATO oro policijos pajėgoms teko reaguoti į Rusijos Federacijos karinių orlaivių veiklą.
Rugpjūčio 7 d. NATO oro policijos naikintuvai buvo pakelti atpažinti ir lydėti Rusijos žvalgybinį orlaivį IL-20, skridusį tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į pagrindinę Rusijos teritoriją. Orlaivis skrido be įjungto radiolokacinio atsakiklio ir be iš anksto pateikto skrydžio plano, nors palaikė radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru.
Tą pačią dieną NATO naikintuvai taip pat reagavo į du SU-24M taktinius kovinius orlaivius, skridusius tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities ir atgal. Jų radiolokaciniai atsakikliai buvo išjungti, skrydžio planai nepateikti, o ryšys su regioniniu skrydžių valdymo centru nebuvo palaikomas.
Šie epizodai dar kartą parodo NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse svarbą. Nuolatinis oro erdvės stebėjimas, greita reakcija ir sąjungininkų pajėgų sąveika leidžia užtikrinti nepertraukiamą regiono oro erdvės kontrolę bei tinkamai reaguoti į galimus saugumo incidentus.
NATO oro policija yra ne tik praktinis kolektyvinės gynybos instrumentas, bet ir aiškus sąjungininkų solidarumo principo įgyvendinimo pavyzdys.
Lenkijos kariai stiprino įgūdžius tarptautinėje aplinkoje
Svarbus pasirengimo elementas yra ne tik modernios ginkluotės įsigijimas, bet ir nuolatinis karių rengimas bei gebėjimas veikti kartu su kitų valstybių pajėgomis.
Rugpjūčio 6-7 dienomis Moldovos Respublikoje vykusiose tarptautinėse snaiperių varžybose «Sniper Cup ’26» Lenkijos teritorinės gynybos pajėgoms atstovavo 10-osios Šventokšisko teritorinės gynybos brigados kariai.
Varžybose dalyvavo daugiau kaip 40 karių, sudariusių 21 komandą. Tarp dalyvių buvo Moldovos ir Rumunijos specialiųjų padalinių atstovų. Lenkijos kariams teko vykdyti skirtingas šaudymo užduotis naudojant pistoletus, automatinius karabinus ir snaiperinius šautuvus.
Papildomu išbandymu tapo ekstremalios oro sąlygos – temperatūra varžybų metu siekė apie 39 laipsnius Celsijaus. Tokiomis sąlygomis didelę reikšmę turėjo ne tik taiklumas, bet ir fizinė ištvermė, koncentracija, psichologinis atsparumas bei gebėjimas priimti tikslius sprendimus esant įtampai.
Tokio pobūdžio tarptautinis rengimas suteikia kariams galimybę palyginti skirtingų valstybių taikomas rengimo metodikas, dalytis patirtimi ir praktiškai įvertinti savo pasirengimą neįprastomis sąlygomis
Ukrainos patirtis: daugiau kaip 5 300 perimtų oro taikinių per vieną mėnesį
Ukrainos patirtis ir toliau atskleidžia, kokį mastą šiuolaikiniame kare įgijo oro ir bepiločių sistemų grėsmė.
Rugpjūčio 7 d. Ukrainos gynybos ministerija paskelbė liepos mėnesio oro gynybos rezultatus. Ukrainos pajėgos per vieną mėnesį perėmė daugiau kaip 5 300 priešo oro taikinių.
Tarp jų buvo 5 142 smogiamieji bepiločiai orlaiviai ir 216 įvairių tipų raketų. Be to, Ukrainos pajėgos neutralizavo daugiau kaip 48 tūkst. taktinio lygmens bepiločių orlaivių.
Šie skaičiai parodo ne tik precedento neturintį bepiločių sistemų naudojimo mastą, bet ir tai, kaip sparčiai turi keistis oro gynybos koncepcija.
Tradicinės tolimojo ir vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos išlieka kritiškai svarbios kovojant su raketomis ir pilotuojama aviacija. Tačiau masinis santykinai pigių bepiločių orlaivių naudojimas skatina ieškoti ekonomiškai efektyvesnių sprendimų: elektroninės kovos priemonių, mobiliųjų ugnies grupių, automatinių pabūklų, mažųjų raketinių sistemų, bepiločių perėmėjų ir integruotų sensorių tinklų.
Ukrainos praktinė patirtis šioje srityje yra itin svarbi visoms šalims, kurios stiprina savo pasirengimą šiuolaikinėms oro grėsmėms.
Viena saugumo erdvė – bendri iššūkiai
Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos patirtys yra skirtingos, tačiau jas vienija bendras tikslas – stiprinti pajėgumus, užtikrinti nacionalinį bei regioninį saugumą ir būti pasirengusiems veikti greitai besikeičiančioje saugumo aplinkoje.
Lietuva investuoja į oro gynybos ir antidronines technologijas. Lenkija nuosekliai stiprina karių rengimą ir tarptautinį sąveikumą. Ukraina kasdien kaupia praktinę kovinę patirtį, kuri keičia požiūrį į šiuolaikinį mūšio lauką, bepiločių sistemų panaudojimą ir integruotą oro gynybą.
Šiuos procesus papildo ir politinis Europos Sąjungos įsipareigojimas remti Ukrainos suverenitetą bei teritorinį vientisumą. Rugpjūčio 7 d. Europos Sąjungos Taryba priėmė sprendimą, kuriuo buvo pakeistos ribojamosios priemonės, taikomos dėl veiksmų, keliančių grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei.
LITPOLUKRBRIG – bendradarbiavimo principas praktikoje
Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos bendradarbiavimas saugumo srityje grindžiamas ne vien bendrais interesais. Jis remiasi tarpusavio pasitikėjimu, sąveikumu ir gebėjimu dalytis patirtimi.
Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigada – LITPOLUKRBRIG – yra vienas iš praktinių tokios partnerystės simbolių. Trijų valstybių karių bendras rengimas ir skirtingos nacionalinės patirties integravimas prisideda prie gebėjimo geriau suprasti šiandienos grėsmes ir pasirengti ateities iššūkiams.
Šiuolaikinė gynyba prasideda ne vien tada, kai pajėgos turi reaguoti į krizę. Ji kuriama kasdien – mokymo centruose, tarptautinėse pratybose, vadavietėse, gynybos pramonės įmonėse ir dalijantis kovine patirtimi.
Oro gynyba, kova su bepiločiais orlaiviais, modernios technologijos, profesionaliai parengti kariai ir sąjungininkų sąveikumas tampa bendros saugumo architektūros dalimis.
Kartu mokomės. Kartu stiprėjame. Kartu giname bendras vertybes.
LITPOLUKRBRIG – Together for Peace.
Comments are closed