Šiuolaikinėje saugumo aplinkoje gebėjimas laiku keistis informacija, atpažinti galimas hibridines provokacijas ir koordinuoti sąjungininkų veiksmus tampa ne mažiau svarbus nei karinių pajėgų techninis pasirengimas. Rugpjūčio 6-osios įvykiai dar kartą parodė, kad Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos saugumo interesai yra glaudžiai susiję, o praktinis karinis bendradarbiavimas išlieka svarbia regioninio atsparumo dalimi.
Lietuva stebi galimų provokacijų riziką Baltijos regione
Rugpjūčio 6 d. Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas atkreipė dėmesį į informaciją apie galimus Rusijos veiksmų scenarijus Baltijos regione.
Lietuvos vertinimu, vienas iš svarstomų scenarijų galėtų būti provokacija, kurios metu būtų siekiama apsunkinti tikrojo atakos šaltinio nustatymą ir sukelti abejonių dėl incidento kilmės.
Krašto apsaugos ministras kartu pabrėžė, kad šiuo metu nėra informacijos apie tiesioginę ir neišvengiamą tokios atakos grėsmę.
Ypatingą reikšmę šiame kontekste turi nuolatinis keitimasis informacija su sąjungininkais. Lietuva konsultuojasi ir dalijasi turima informacija su Lenkija bei kitomis NATO valstybėmis.
Tokie mechanizmai leidžia kurti bendrą situacijos suvokimą, greičiau įvertinti galimas grėsmes ir sumažinti riziką, kad informacinės ar hibridinės operacijos galėtų sukelti nesutarimų tarp sąjungininkų.
Informacijos patikimumas – šiuolaikinės gynybos dalis
Šiuolaikiniai konfliktai rodo, kad provokacija nebūtinai apsiriboja fiziniu smūgiu. Ne mažiau svarbi gali būti informacinė operacija, kuria siekiama nuslėpti tikrąjį veiksmų organizatorių, sukelti visuomenės nepasitikėjimą arba apsunkinti politinių ir karinių sprendimų priėmimą.
Todėl gebėjimas greitai patikrinti informaciją ir nustatyti incidento kilmę tampa svarbia karinio pasirengimo dalimi.
Tam reikalinga žvalgybos informacija, radarų ir oro erdvės stebėjimo duomenys, bepiločių orlaivių techninė analizė, elektroninės kovos sistemų informacija ir nuolatinis skirtingų valstybių institucijų bendradarbiavimas.
Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos patirtis šiose srityse yra skirtinga, tačiau būtent tai suteikia papildomų galimybių keistis praktinėmis pamokomis.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi didelę praktinę patirtį atpažįstant ir neutralizuojant įvairių tipų bepiločius orlaivius bei analizuojant jų panaudojimo taktiką. Lietuva ir Lenkija savo ruožtu yra NATO rytinio flango valstybės, kurioms itin svarbus integruotas oro erdvės stebėjimas ir nuolatinis informacijos apsikeitimas su sąjungininkais.
Ukraina stiprina priešbalistinės gynybos pajėgumus
Rugpjūčio 6 d. Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat paskelbė apie tolesnius veiksmus stiprinant šalies apsaugą nuo balistinių raketų.
Ukrainos vadovas pažymėjo, kad jau aktyviai plėtojama FREYJA – bendra europinė priešbalistinės gynybos programa. Pasak Prezidento, prie iniciatyvos jau prisijungė dešimt valstybių, o ateityje numatomas ir kitų partnerių, galinčių suteikti praktinę paramą, įsitraukimas.
Tą pačią dieną Volodymyras Zelenskis telefonu kalbėjosi su Norvegijos Ministru Pirmininku Jonu Gahru Støre. Viena pagrindinių pokalbio temų buvo Ukrainos priešbalistinių pajėgumų stiprinimas ir Norvegijos galimybės prisidėti prie šių pastangų.
Ukrainos vadovybė taip pat informavo apie nacionalinių balistinių raketų kūrimo darbus ir atliktų bandymų rezultatus.
Šie procesai rodo didėjančią integruotos oro ir priešraketinės gynybos reikšmę Europos saugumui.
Ukrainos patirtis svarbi visam rytiniam NATO flangui
Rusijos karas prieš Ukrainą suteikė daug praktinių pamokų apie šiuolaikinių raketų ir bepiločių sistemų naudojimą.
Gebėjimas aptikti mažus bepiločius orlaivius, nustatyti jų skrydžio kryptį ir kilmę, keistis informacija tarp skirtingų institucijų bei laiku perspėti karinius ir civilinius objektus tapo svarbia šiuolaikinės gynybos sistemos dalimi.
Ši patirtis svarbi ne tik Ukrainai.
Lietuva ir Lenkija yra NATO rytinio flango valstybės, todėl Ukrainoje sukauptų praktinių žinių analizė ir pritaikymas gali prisidėti prie viso regiono saugumo stiprinimo.
LITPOLUKRBRIG – praktinė trijų valstybių sąveikumo platforma
Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigada LITPOLUKRBRIG suteikia galimybę trijų valstybių kariams kartu tobulinti planavimo procedūras, keistis patirtimi ir stiprinti gebėjimą veikti daugianacionalinėje aplinkoje.
Bendras situacijos suvokimas yra vienas pagrindinių tokio bendradarbiavimo elementų.
Skirtingų valstybių štabai turi gebėti vienodai suprasti gaunamą informaciją, greitai ja keistis ir remdamiesi ja priimti suderintus sprendimus. Tai ypač svarbu situacijose, kai priešininkas gali sąmoningai siekti sukurti neaiškumą dėl įvykio aplinkybių ar kilmės.
LITPOLUKRBRIG aplinkoje Lietuvos ir Lenkijos NATO procedūrų patirtis derinama su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sukauptomis praktinėmis šiuolaikinio karo pamokomis.
Toks keitimasis žiniomis stiprina tarpusavio supratimą ir padeda tobulinti bendro planavimo kultūrą.
Saugumas prasideda nuo pasirengimo veikti kartu
Rugpjūčio 6-osios įvykiai dar kartą primena, kad šiuolaikinio saugumo negalima vertinti tik pagal tradicinių karinių pajėgų dydį.
Oro ir priešraketinė gynyba, bepiločių sistemų grėsmių vertinimas, žvalgyba, informacijos apsikeitimas ir atsparumas hibridinėms provokacijoms tampa vienos bendros saugumo sistemos dalimis.
Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos bendradarbiavimas sudaro sąlygas keistis skirtinga nacionaline patirtimi ir kartu stiprinti gebėjimą reaguoti į naujus saugumo iššūkius.
LITPOLUKRBRIG ir toliau išlieka praktine platforma, kurioje sąveikumas, bendras situacijos suvokimas ir tarpusavio pasitikėjimas paverčiami realiais daugianacionaliniais gebėjimais.
Kartu stebime. Kartu rengiamės. Kartu stipriname saugumą.
LITPOLUKRBRIG viešosios informacijos medžiaga
Comments are closed